Orange is the new Green

Energetika – jau daugelį metų mūsų visuomenėje itin svarbi tema. Kriptovaliutų bendruomenėje energija tapo nediskutuojama, kol apie ją plačiai yra diskutuojama tradicinėje žiniasklaidoje.

Kai kurie iš straipsnių:

Šie straipsniai rodo, kad Bitcoin kenkia aplinkai ir netgi gali sunaikinti mūsų planetą. Bet ar taip ir yra? Ar šių straipsnių autoriai buvo objektyvūs ir siekė gero, ar jie jau turėjo šališką ir neigiamą nuomonę apie Bitcoin ir tik ieškojo būdo, kaip nukreipti žmonių nuomonę prieš Bitcoin?

Dokumente, kurį skaitote, pabandysiu kiek įmanoma išsamiau apibūdinti dabartinį ir galimą Bitcoin poveikį mūsų planetai, kad būtų galima geriau suprasti jo poveikį ir ar jo plėtimasis gali būti pavojingas mūsų ekosistemai.

Nors esu Bitcoin šalininkas, stengsiuosi būti kiek įmanoma objektyvesnis, o prie kiekvieno teiginio bus pridėtas šaltinis, kurį galėsite patikrinti ir įvertinti.

„Atsiprašau, tačiau, jeigu Jūs netikite arba viso to nesuprantate, aš neturiu laiko bandyti Jūsų įtikinti.” - Satoshi Nakamoto, Bitcoin kūrėjas.

Kas yra Bitcoin?

Bitcoin yra decentralizuota skaitmeninė valiuta, kurios nekontroliuoja centrinė valdžia. Sandoriai saugiai registruojami viešoje „knygoje”, vadinamoje „blockchain“. Bitcoin turi ribotą pasiūlą ir gali būti laikomas retu ir vertingu turtu.

Kas yra Bitcoin kasyba?

Bitcoin kasyba yra procesas, kurio metu kompiuteriai sprendžia matematinius veiksmus, kad patvirtintų sandorius ir į blokų grandinę įtrauktų naujų blokų. Bitcoin kasėjai už darbą su kiekvienu bloku apdovanojami bitkoinais.

Turiu 2 hipotezes:

Pirmoji yra ta, kad, kai buvo sukurti šie straipsniai, žurnalistai tiesiog palygino Bitcoin energijos suvartojimą su šalių suvartojimu, neieškodami kitų palyginimų. Tai reikštų, kad jie palygino mokėjimo sistemą su gyventojų skaičiumi tam tikroje teritorijoje, tobulai neįvertinę pagrįstos logikos šio palyginimo atžvilgiu.

Antroji yra ta, kad jie savo tyrimo metu rado daugybę duomenų apie įvairias pramonės šakas ir veiklas bei pastebėjo, kad jau vien tik neaktyviai veikiantys kompiuteriai JAV sunaudoja 12 kartų daugiau energijos. Tada jie nusprendė sutelkti dėmesį į faktus, kurie būtų palankūs jų straipsniams, kurie yra siekiantys sugadinti Bitcoin įvaizdį.

Nepriklausomai nuo to, kuri hipotezė yra teisinga, poveikis skaitytojams yra toks pat, todėl pakeiskime tai.

NYDIG BITCOIN NET ZERO ataskaitoje galite rasti skirtingas Bitcoin energijos suvartojimo prognozes, pagrįstas jos pritaikymu ir visa rinkos kapitalizacija.

Čia mes sutelksime dėmesį į ekstremaliausią prognozę: Bitcoin, kurio vertė yra nuo 500 000 iki 600 000 USD, o bendra rinkos kapitalizacija siekia 10 trilijonų USD, o tai yra šiek tiek mažesnė už bendrą aukso rinkos kapitalizaciją, kuri 2023 m. sausio mėn. buvo 12 trilijonų USD.

Anot NYDIG, Bitcoin galėtų sunaudoti iki 706 TWh per metus, o bendra rinkos kapitalizacija siektų 10 trilijonų USD. Tai yra 2,79 karto daugiau, nei šiandien, o tada sudarytų 0.4% pasaulio energijos suvartojimo (jei jis nesikeis).

Tačiau ši 2021 m. rugsėjį paskelbta ataskaita buvo pagrįsta Kembridžo universiteto duomenimis, kurie parodė, kad 2020 m. Bitcoin sunaudojo 68,52 TWh, kai jo kaina svyravo nuo 3 880 iki 29 307 USD. Nors NYDIG numatė, kad metinis Bitcoin suvartojimas viršys 100 TWh nuo 60 000 iki 75 000 USD, jų analizė galėjo būti neteisinga dėl Kembridžo universiteto duomenų.

Trumpai tariant, jei Bitcoin būtų plačiai naudojamas ir pasiektų 10 trilijonų dolerių rinkos kapitalizaciją, jis sunaudotų maždaug 1666 TWh per metus.

1666TWh yra maždaug 3 kartus mažiau, nei bankų sistemos naudojama 4981TWh.

Bitcoin tada sudarytų 0,94% viso pasaulio energijos suvartojimo, darant prielaidą, kad iki to laiko jis nepadidės.

Atlikus nedidelį tyrimą nesunku suprasti, kad Bitcoin energijos suvartojimas sudaro nedidelę pasaulinio suvartojimo dalį. Taigi Bitcoin tikrai nesunaikins mūsų planetos, viskas yra visiškai priešingai.

Tarša priklauso ne nuo to, kiek elektros energijos suvartojama veiklai, o nuo to, kiek teršalų ji palieka.

Bitcoin gali nebebūti laikomas energijos priešu, o būti tiesiog ekologinė permaina.

Norint nustatyti ar ji teršia, ar ne, neužtenka žinoti, kiek energijos sunaudoja veikla.

Iš tiesų, kai kurie energijos šaltiniai išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (kurios yra atsakingos už visuotinį atšilimą), nei kiti. Taigi veikla, sunaudojanti 1 mln. TWh per metus iš energijos šaltinio, kuris neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, neterštų.

O kaip su Bitcoin?

Yra ieškoma vietų, kur energija būtų pigi ir jos būtų gausu – tokios energijos daugiausiai randama besivystančiose šalyse. Šios šalys stato dideles atsinaujinančios energijos jėgaines (daugiausia hidroelektrines), kad patenkintų savo dabartinius ir būsimus poreikius, todėl šios šalys išgauna daugiau energijos, nei joms yra reikalinga.

Ši perteklinė energija yra dovana šios energijos kasėjams, kurie atsiduria šių elektrinių papėdėje, kad galėtų išnaudoti šią pigią energiją. Tačiau tai taip pat yra dovana šalims, kurios dėl šios energijos išgavimo gali gauti daugiau pajamų savo naujoms elektrinėms ir taip gali greičiau bei lengviau sukurti šias elektrines ir taip plėtoti žaliosios energijos naudojimą savo šalyje.

Pasak Bitcoin Mining Council, 59.5% Bitcoin sunaudojamos energijos yra žalioji energija, o tai sudaro 150,54 dekarbonizuotos TWh.

Ypatingas dėmesys skiriamas Vyrunge nacionaliniam parkui Kongo Demokratinėje Respublikoje, kurio pajamos iš kasybos yra naudojamos parko, kuris anksčiau buvo nuostolingas, priežiūrai. Be to, kadangi Bitcoin yra dekarbonizuotas, jis išsaugo mišką.

Jėgainėms energijos išgavimas gali būti dar vienas pajamų šaltinis. Sunku pagaminti tiksliai tiek energijos, kiek reikia, todėl dažnai lieka energijos perteklius, kuris išeikvojamas, nes nėra panaudojamas.

Bitcoin kasyba gali būti reguliatorius ir gali generuoti papildomas pajamas iš šių perteklių, ką jau pastebėjo Japonija ir Teksasas.

Ar girdėjote apie dujų deginimą?

Naftos išgavimo metu perteklinės dujos, kurių negalima išgauti dėl infrastruktūros ar pelningumo aspektų, yra deginamos. Jų deginimas padeda konvertuoti metaną į CO₂, kuris yra 25 kartus mažiau teršiantis.

Kiekvienais metais deginama 500 Mt CO₂ ekvivalento, kurio užtektų pagaminti 700TWh elektros energijos arba kurio yra 2,77 karto daugiau, nei metinis Bitcoin suvartojimas.

Dėl to naftos gręžinių papėdėse įkuriamos parduotuvės ir ši energija yra panaudojama, nes kitu atveju būtų tiesiog išeikvota.

Dabar, kai geriau suprantame, kokią energiją naudoja Bitcoin, galime permąstyti, ar dėl ekologinių aspektų svarbu laikyti savo pinigus eurų pavidalu.

4981 TWh metinį bankų sistemos suvartojimą sudaro 3420 TWh, sunaudojami darbuotojų transportui, o 1561 TWh bendrai veiklai (duomenų centrai, bankomatai, biurai ir kt.).

Iš tiesų sunku tiksliai nustatyti 46 mln. bankų sistemos darbuotojų išmetamo CO₂ kiekį. Todėl tikslinga susilaikyti nuo įvertinimų, kurie galėtų iškreipti mūsų suvokimą.
(Jei turite šaltinį arba turite galimybę patys apskaičiuoti išmetamo CO₂ kiekį, susisiekite su manimi ir aš atnaujinsiu šį dokumentą.)

Tačiau galime įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį dėl jo veikimo. Tarptautinės Energetikos Agentūros duomenimis, 1 kWh visame pasaulyje išmeta vidutiniškai 475g de CO₂, todėl pasaulinė CO₂ emisija 2021 m. sieks 36,3 Gt.

Tai reiškia, kad bankų sistema per metus išmestų 0.74 Gt Co₂ arba 2 %  pasaulinės emisijos, o į tai net neįeina darbuotojų naudojimasis transportu.

Žinodami, kad tik 40.5 % Bitcoin energijos, arba 102.46TWh, gaunama iš iškastinio kuro, galime įvertinti jo CO₂ emisiją: 0.0487 Gt per metus, arba 0.134% pasaulinės emisijos.

Todėl, neatsižvelgiant į darbuotojų naudojimąsį transportu, bankų sistemą ar kasybos ūkius, Bitcoin išmeta 15,2 kartų mažiau CO₂.

Ir tai dar ne viskas! Kai įnešate pinigus į banką, jie ne tik ten yra patalpinti, tačiau jie yra naudojami ir reinvestuojami į įvairias lėšas, įskaitant įmones, kurios labai teršia aplinką.

2018 m. BNP Paribas, Crédit Agricole, Société Générale ir BPCE veikla išmetė daugiau nei 2 milijardus tonų ekvivalento tonų, kas yra 4,5 kartus daugiau nei Prancūzijos išmetimai. Todėl 4000€ viename iš šių bankų per metus išskirtų 2 tonos CO₂.

2015 m. Paryžiaus susitarime nustatyta riba yra 2 tonos CO₂ per metus vienam asmeniui.

2023 m. pradžioje Bitcoin rinkos kapitalizacija buvo 370 milijardų eurų, tai reiskia, kad 4000€ Bitcoin per metus vidutiniškai išmeta 0.52 toni CO₂ arba 3.85 karto mažiau, nei viename iš keturių didžiausių Prancūzijos bankų.

Pagal scenarijų, kai Bitcoin bendra kapitalizacija pasiektų 10 000 milijardų eurų per metus sunaudodama 1666 TWh ir savo veikloje išlaikydama tokią pat atsinaujinančios energijos dalį, Bitcoin tada išmestų 0,32 Gt CO₂ per metus, tai yra 6,5 ​​karto daugiau, nei šiandien. Ir sudarytų 0,89 % pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio, jei jie nepadidėtų.

Pagal šią prognozę 4000 € Bitcoin tada išmestų tik 0.128 tCO₂  per metus, tai yra 4 kartus mažiau, nei šiandien.

Dabar nustatyta, kad 1 euras, investuotas į Bitcoin, gali turėti teigiamą poveikį aplinkai. Tiesą sakant, pardavus 1 € Bitcoin, galite sutaupyti 368g de CO₂ per metus. 368 g CO₂ vidutiniškai prilygsta 1,84 km automobiliu.

Svarbu suprasti, kad su šia naujausia informacija yra visiškai prieštaraujama tam, kuo mus nori įtikinti šie naujienų straipsniai.

Dalies kapitalo laikymas Bitcoin’e apsaugos Jus nuo kontrolės, leis jums būti tikruoju savo pinigų savininku, leis pervesti vertę visame pasaulyje pigiau ir per kelias minutes (ar net sekundes), tuo pačiu remiant atsinaujinančios energijos plėtrą.

Tai, kad „Bitcoin“ kasėjas vartoja elektrą, apsaugo blokų grandinę ir tuo pačiu gamina šilumą, dar yra ne viskas.

Tiesą sakant, visu pajėgumu dirbantis kompiuteris generuoja daug šilumos, o Bitcoin kasybos kompiuteriai gali sukurti 40°C temperatūrų skirtumą tarp įeinančio ir išeinančio oro. Šiluma yra energija ir ją galima panaudoti.

Remiantis K33 Research (anksčiau vadinama Arcane Research) atliktu tyrimu How Bitcoin Mining Can Transform the Energy Industry ("Kaip bitkoino kasimas gali transformuoti energetikos pramonę") kasimas, kuris per metus suvartotų 600kWh, išskirtų tiek šilumos, kad būtų galima šildyti net 300m2 plotą net esant -30°C temperatūrai.

Daugelis įmonių pradeda išnaudoti šią šilumą:

-Bitcoin Bloem, gėlių auginimo įmonė Nyderlanduose, kuri naudoja šią šilumą šiltnamiams šildyti.

-Shelter Point Distillery, Kanados spirito varykla, kuri naudoja šią šilumą savo viskio fermentacijos procese.

-DCX Immersion Mining,  kuris šildo namus kasybos būdu.

-Micheal Schmid slapyvardžiu Schnitzel, kasybos būdu sugebėjo apšildyti visą namą (šildymas, vanduo ir sūkurinė vonia).

Šie pavyzdžiai rodo, kad įmanoma išnaudoti šią šilumą, ir reikia nedaug, kad ši praktika taptų plačiau paplitusi.

Pasaulyje, kuriame Bitcoin yra plačiai naudojamas, galime įsivaizduoti, kad daugelyje gyvenamųjų namų ir biurų būtų įrengti Bitcoin kasėjai, kurie iš dalies arba visiškai šildytų šias patalpas. Tai ne tik leistų dar labiau decentralizuoti blokų grandinę, bet ir suteiktų šioms erdvėms nemokamą ar pigesnį šildymą dėl kasybos pajamų.

Mūsų pasaulyje vyriausybės kasmet siekia ekonomikos augimo, tačiau šis turtų kūrimas ar Bendrojo vidaus produkto (BVP) didinimas negali būti begalinis pasaulyje, kuriame ištekliai yra riboti. Be to, numatomas ekonomikos augimas labiausiai vyksta kuriant pinigus.

Patys Bitcoin žetonai gali padėti sumažinti taršą visame pasaulyje.

Pasaulinė finansų sistema buvo pagrįsta fiat valiutomis nuo 1971 m. ir Bretton Woods susitarimų pabaigos.

Fiat valiuta – tai valstybės, tiksliau centrinio banko (FED, ECB ir kt.) valdoma valiuta, kurių dauguma siekia 2% infliacijos per metus.

Šių centrinių bankų teigimu, 2% metinė infliacija yra tinkamas lygis, norint sukurti vertę, nepatenkant į hiperinfliaciją, kai valiutos nuvertėjimas yra nekontroliuojamas ir todėl ji patampa netinkama naudoti.

Problema su valiuta, kuri kiekvienais metais praranda 2 % savo vertės, yra ta, kad ją naudojantys gyventojai yra priversti ją išleisti, jei nenori, kad jų turtas ištirptų. Fiat valiutos yra vienintelis turtas, garantuojantis, kad kasmet prarasite vertę.

Be to, begalinė valiuta yra nesuderinama pasaulyje su ribotais ištekliais, nes begalinė valiuta leidžia išgalvoti vertę, begalinė valiuta neišvengiamai nuves mus į planetos ištekllių ribas.

Taip mes pradedame lenktynes ​​su infliacija, kur daroma viskas, kad vartotume daugiau, net perkant produktus, kurių mums iš tikrųjų nereikia ir kurie teršia juos gaminant, su pretekstu, kad vartojimas skatina augimą.

Iki 1971 m. turėjome valiutas, kurios buvo pagrįstos auksu ir jų apyvarta priklausė ne nuo centrinių bankų gerų norų, bet tik nuo to, kiek aukso jie laikė savo seifuose. Inflacijos ir defliacijos periodai sekė vienas po kito, o tai buvo sveikesnės ekonomikos ženklas. 1971 m. prasidėjo pinigų pasiūlos rodiklinis didėjimas ir stiprus vartojimo laikotarpis, lydimas didelio taršos masto.

Esant defliacinei valiutai, ją naudojantys gyventojai būtų priversti ją išsaugoti ilgajame laikotarpyje, nes, jeigu išleistų ją šiandien, tuomet reikštų, kad rytoj praras perkamąją galią. Taupantys gyventojai taip pat padeda ekonomikai įveikti krizes, nes santaupas leidžiantys gyventojai galėtų toliau gyventi ir taip padėti verslui, kol praeis krizė. Valstybės mažiau siektų augimo bet kokia kaina, todėl defliuojanti valiuta terštų mažiau.

Pasaulis, pagrįstas ribota valiuta, kad būtų išvengta per didelio išnaudojimo ir vartojimo, yra tai, ko mums reikia, kad nesunaikintume savo ekosistemos.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Bitcoin tinklas suteikia šalims galimybę plėtoti atsinaujinančios energijos naudojimą, optimizuoti elektrinių efektyvumą panaudojant švaistomą energiją, tuo pačiu išmetant 3,85 karto mažiau CO₂, nei išmeta bankų sistema.

Padidinus Bitcoin kasyklos generuojamos šilumos naudojimą, galėtume skatinti jo populiarumą ir sustiprinti tinklo saugumą.

Bitcoin naudojimas gali išplėtoti mūsų finansų sistemą ir padaryti ją mažiau teršiančią.

Vienintelis neigiamas dalykas, kurį randame, yra „kasimo“ kompiuterių senėjimas.

Tiesą sakant, kasybos sunkumai laikui bėgant didėja ir įranga pasensta po 5–6 eksploatavimo metų. Kai įranga nebėra pelninga, ją, kaip ir bet kurią kitą kompiuterinę įrangą, labai sunku perdirbti. Sužinokite daugiau čia.

Tačiau ši įranga vis dar yra efektyvesnė, nei dauguma kompiuterių aparatinės įrangos. Jei savo kompiuterį ar telefoną naudotumėte maksimaliu pajėgumu 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, abejotina, kad jie vis tiek veiktų po 5 metų.

Vis dėlto tai yra tikra problema ir manau, kad svarbu rasti jos sprendimą.

Panaudojus generuojamą šilumą, ilgiau būtų dirbama pelningai ir taip pailgėtų tarnavimo laikas.

Daugeliu atžvilgių Bitcoin bendruomenė daro daugiau gero aplinkos labui, nei vyriausybės.

Priešingai paplitusiems įsitikinimams, Bitcoin naudojimas iš tikrųjų padeda išsaugoti planetą.

University of Cambridge - Bitcoin Electricity Consumption Index
Bitcoin Mining Council - GLOBAL BITCOIN MINING DATA REVIEWQ2 2022
Khazzaka - Bitcoin Energy Efficiency
Our world in data - Energy Production and Consumption
NYDIG - Bitcoin Net Zero
Bitcoin Magazine - About Japan mining
Bitcoin Magazine - About Texan mining
K33 Research (former Arcane research) - How Bitcoin Mining Can Transform the Energy Industry
---K33 Research dokumentas vaizdo formate Surfin' Bitcoin
IEA - Global Energy & CO2 Status Report 2019
IEA - Global Energy Review: CO2 Emissions in 2021
OXFAM - La colossale empreinte carbone des banques françaises : une affaire d’Etat
Green Got - Calculer l'emprunte carbon de votre compte en banque
Impactco2.fr - CO₂ car emissions per km
Blockchain.com - Bitcoin hashrate
Bitcoin Bloem
Shelter Point Distillery
DCX immersion mining
Schnitzel - Micheal Schmid
IEA - Efficiency of bitcoin mining hardware

Papildomi šaltiniai
BBGS - Investors desk Feb 22
Galaxy Digital - On Bitcoin's energy consumption
Grand Angle Crypto - Pour en finir définitivement avec le débat “Bitcoin & écologie”

Bankų sistemos CO₂ emisija:
‍1 kWh = 475g CO₂    ar 1 TWh = 475 000 tCO₂
475 000 tCO₂ x 1561 TWh = 741 475 000 tCO₂ ar 0.74 Gt de CO₂

Bitcoin CO₂ emisija:
‍1 kWh = 475g CO₂    ar    1 TWh = 475 000 tCO₂
475 000 tCO₂ x 102.46 TWh = 48 668 500 tCO₂ ar 0.0487 GtCO₂

Bitcoin C0₂ emisija už 4000 € (už 1 €):
‍0.0487 GtCO₂ / 370 000 000 000€ = 0.000131621621 tCO₂ par 1€ en BTC (ar 132g CO₂ par 1€ en BTC)
132 * 4000 = 0.528tCO₂